Disleksija – tai skaitymo sutrikimas, kuris apsunkina jį turinčių žmonių gebėjimą sklandžiai skaityti ir rašyti. Disleksija priklauso specifinių mokymosi sutrikimų grupei kartu su disgrafija ir diskalkulija. Tai sutrikimai, dėl kurių žmogui kyla sunkumų mokantis, sukaupiant dėmesį, rašant, skaitant ar skaičiuojant. Dažnu atveju žmogus gali turėti kelis specifinius mokymosi sutrikimus – jie glaudžiai susiję. 

Tikėtina, kad disleksiją turintis vaikas rodys prastesnius skaitymo, rašymo ar matematikos rezultatus nei jo bendraamžiai. Svarbu suprasti, kad tai atsitinka dėl atskirų pažinimo procesų sutrikimo ar neišlavinimo, o ne dėl žemo intelekto – specifinius mokymo sutrikimus turinčių žmonių IQ yra vidutinis arba aukštesnysis ir šių problemų negalima laikyti raidos sutrikimais.

Disleksiją turintys vaikai nėra retas reiškinys. Europos disleksijos asociacijos duomenimis, šiuo metu 9-12% Europos mokyklose besimokančių vaikų turi bent vieną iš specifinių mokymosi sutrikimų – tai yra 1 iš 8 mokinių. Šiame straipsnyje rasite visą svarbiausią informaciją, kuri susijusi su disleksija: kaip ją atpažinti, kokių sunkumų jį gali sukelti ir kaip padėti ją turinčiam vaikui.  

Disleksijos simptomai

Disleksija laikoma mokymosi sutrikimu, ne liga, todėl simptomus geriau vadinti požymiais. Disleksija turi kelis pagrindinius požymius, kurie jums gali pasufleruoti, kad jūsų vaikas ar kitas šeimos narys gali turėti šį sutrikimą:

• Kalbos vystymosi sutrikimai ar letesnė kalbos raida. Disleksiją turintys vaikai gali kalbėti prasčiau nei jų bendraamžiai. Tai taip pat pasireiškia garsų painiojimu kalbant, ar kai kurių garsų nemokėjimu. Šis požymis dažniausiai pastebimas ankstyvajame amžiuje, kadangi vėliau vaiko kalba pamažu susilygina su bendraamžių lygmeniu.
• Sunkumai, kylantys skaitant ir rašant. Panašiai atrodančios raidės (pvz.: bd, pq, nu, ft) gali painiotis tarpusavyje, kaip ir panašiai rašomi žodžiai (kraštas ir karštas). Skaitant žodžius disleksiją turintys žmonės gali netyčia pridėti ar praleisti skiemenis ar netgi pilnus žodžius, pamiršti taisyklingą rašybą ir žodžius užrašyti tiesiogiai kaip jie skamba. Taip pat simboliai gali būti rašomi apversti ar veidrodiniu principu, ne iš tos pusės. Skaitant ilgesnius tekstus gali pasimesti jo prasmė. 
• Negebėjimas išlaikyti dėmesio, prasta koncentracija. Skaitant ar rašant sunku išlaikyti dėmesį (ypač darant didelės apimties užduotis), vengiama užduočių užsiimant kitais dalykais.
• Trumpalaikės atminties iššūkiai. Disleksiją turintys vaikai pamiršta draugų, mokytojų ar daiktų pavadinimus, gali pamiršti iš kelių veiksmų sudėtas instrukcijas ar pasakojamos ilgos istorijos pradžią.
• Kairės ir dešinės neskyrimas, dominuojančios rankos nebuvimas. Disleksiją turintiems vaikams daug vėliau išryškėja dominuojanti ranka, taip pat jiems gali būti sunku atskirti dešinę nuo kairės pusės. 
• Neorganizuotumas. Specifinį mokymosi sutrikimą turintis žmogus gali negebėti būti organizuotas, tvarkingas, laikytis grafikų ar susitarimų. 

Kaip atpažinti disleksiją? Kas nustato disleksiją?

Disleksiją galima atpažinti iš dažniausiai pasitaikančių požymių: 

• Kalbos vystymosi sutrikimai ar letesnė kalbos raida. 
• Sunkumai, kylantys skaitant ir rašant. 
• Negebėjimas išlaikyti dėmesio, prasta koncentracija. 
• Prasta atmintis. 
• Kairės ir dešinės neskyrimas, dominuojančios rankos nebuvimas. 

Šie simptomai detaliau aprašyti aukščiau esančiame skyriuje. 

Turėkite omenyje, kad tik specialiosios pedagogikos specialistas gali patikimai nustatyti disleksiją. Todėl norint suteikti tinkamą pagalbą vaikui ar kitam šeimos nariui, galimai turinčiam disleksiją, geriausia yra pasinaudoti šios srities specialistų pagalba. Yra trys pagrindiniai disleksijos nustatymo būdai, tarp kurių kiekvienas ras sau tinkamą variantą.

Rapid disleksijos testas

Rapid disleksijos testas yra pats greičiausias būdas pasitikrinti disleksijos rizikos lygį. Nors šis testas nepakeis ekspertų išvadų, jis yra puiki priemonė įsivertinti ar reikia jums tolimesnių konsultacijų, ar ne. Jeigu nesate įsitikinę kaip interpretuoti testo rezultatus, mielai jums padėsime užsiregistravus individualiam įvertinimui su spec. pedagogu. Rapid testas užtrunka iki 30 min., bei tinka vaikams nuo 4 iki 15 metų.

Įvertinimas su specialiuoju pedagogu

Jeigu Rapid disleksijos testas parodo vidutinę ar aukštą disleksijos riziką jūsų vaikui, rekomenduojame užsiregistruoti disleksijos įvertinimui su specialiuoju pedagogu. Šios srities profesionalas galės asmeniškai įvertinti jūsų vaiko būseną ir pateikti jums tikslias išvadas, rekomendacijas, bei atsakyti į visus rūpimus klausimus. Šis įvertininimas paprastai atliekamas per 2 asmenines sesijas, trunkančias po valandą. Po sesijų tėvai supažindinami su įvertinimo išvadomis ir gali išgirsti rekomendacijas tolimesniems veiksmams.

PPT įvertinimas 

Pedagoginė psichologinė tarnyba yra valstybinė institucija, kuri taip pat teikia disleksijos įvertinimo paslaugą. Ši tarnyba yra vienintelė institucija Lietuvoje, galinti pateikti oficialią disleksijos diagnozę. Tačiau kadangi PPT konsultacijai užsiregistruoti sunku ir laukti savo vizito dažnai reikia kelis mėnesius, rekomenduojame pradėti nuo alternatyvų, išvardintų aukščiau. 

Gretutiniai disleksijos sutrikimai

Disleksija nėra vienintelis specifinis mokymosi sutrikimas. Dažnu atveju žmonės su diagnozuota disleksija taip pat gali turėti vieną ar kelis iš šių gretutinių sutrikimų:

• Disgrafija. Disgrafija yra rašymo sutrikimas, dėl kurio žmogus gali rašyti netaisyklingai, praleidžiant raides ar skiemenis, nesilaikant sąsiuvinio linijų ribų, veidrodiniu būdu ar iš priešingos pusės. 
• Diskalkulija. Diskalkulija yra matematikos sutrikimas, dėl kurio žmogus gali neatpažinti skaičių, nesuprasti matematinių sąvokų, negebėti skaičiuoti ar nesiorientuoti erdvėje ar laike. 
• Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Tai neurologinis sutrikimas, dar žinomas kaip ADHD, dėl jo žmogui gali būti sunku sukoncentruoti dėmesį, taip pat jis pasireiškia hiperaktyvumu.

Psichologinė disleksijos našta

Disleksiją ar kitus specifinius mokymosi sutrikimus turintys žmonės dažnai patiria didelį stresą bei tampa patyčių aukomis. Ontarijuje, Kanadoje esančio Vaikų raidos instituto atliktas tyrimas rado, kad 40% moksleivių, turinčių tokius sutrikimus kenčia ir nuo psichologinių problemų: nerimo, depresijos ir kitų (CDI, 2009). 

Dažniausi psichologiniai sunkumai disleksiją turinčių vaikų tarpe yra:

• Frustracija. Lėtas progresas darbuose ypatingai erzina vaikus, ypač kai paprastoms užduotims reikia daug daugiau pastangų nei kitiems bendraamžiams. 
• Nusivylimas savimi. Praėjus pykčiui, bet rezultatams negerėjant, jį pakeičia bejėgiškumas, motyvacijos trūkumas, abejingumas. 
• Žema savivertė. Esant pasiekimų ir motyvacijos trūkumui, krenta ir savivertė – vaikas nustoja tikėti, kad jis nėra blogesnis už kitus ir lygiai taip pat nusipelno meilės ir dėmesio. Vaikas gali tapti priklausomas nuo kitų, išmokti bejėgiškumo. 
• Socialinis spaudimas. Vaikas gali jausti spaudimą būti toks kaip kiti, neatsilikti, nors jam ir neišeina. Tam, kad pritaptų prie bendraamžių, klasiokų ar pan., vaikas gali būti linkęs priimti „klouno“ poziciją, kas tik dar labiau atveria duris galimoms patyčioms. 
• Depresija. Nuo pastoviai patiriamų nesėkmių mokantis, patyčių ir pasitikėjimo savimi nebuvimo net ir vaikams gali išsivystyti depresija. 

Laiku nesuteikus tinkamo psichologinio palaikymo, jauno žmogaus gyvenimas gali baigtis tragiškai. Kitas Ontarijaus specifinių mokymosi sutrikimų asociacijos padarytas tyrimas parodė, jog 50% nepilnamečių savižudybių aukų turėjo specifinio mokymosi sutrikimo diagnozę (LDAO, 2016).

Dėl šių galimų itin rimtų pasėkmių yra labai svarbu suteikti visapusę psichologinę pagalbą specifinių mokymosi sutrikimų turinčiam vaikui. Kaip tai reikėtų daryti skaitykite skyriuje žemiau. 

Kaip padėti vaikui, turinčiam disleksiją?

Du pagrindiniai būdai padėti vaikui, turinčiam disleksiją, yra emocinė pagalba ir mokymosi, bei sensorinių įgūdžių lavinimas. Šios dvi priemonės turėtų būti taikomos kartu, kad disleksiją turintis vaikas ir geriau jaustųsi, ir efektyviau susitvarkytų su jam duodamomis užduotimis. 

Emocinė pagalba

Kadangi dėl savo diagnozės disleksiją turintis vaikas gali jausti socialinę atskirtį, labai naudinga stiprinti jo pasitikėjimą savimi, padėti laikytis tvarkos ir skatinti socialumą. Kad visapusę pagalbą suteiktumėte tinkamai, pasikonsultuokite su šios srities specialistais. Tačiau dar iki konsultacijos galite pradėti taikyti šias dažniausiai veiksmingas priemones. 

Svarbiausios emocinės pagalbos sritys disleksiją turinčiam vaikui yra:

Pasitikėjimo savimi kūrimas. Padėkite savo vaikui kurti pasitikėjimą savimi per kitas veiklas, kurios jam malonios. Svarbu rasti vaiko stipriasias puses, bei veiklas ir jas toliau skatinti.

Empatiškumas. Svarbu, kad vaikas jaustųsi mylimas nepaisant jo rezultatų ar problemų, ne kažkuo blogesnis už kitus. Tėvai turėtų išlikti tėvais ir nepriimti mokytojo socialinės rolės, kad vaikas galėtų saugiau jaustis namie ir turėtų mažiau neigiamų emocijų.

Socialinių ryšių skatinimas. Skatinkite savo vaiką susirasti draugų, organizuokite susitikimus kartu su kitų tėvų pagalba. Pratinkite jį bendrauti ir su suaugusiaisiais.

Mokymosi ir kognityvinių įgūdžių lavinimas

Šalia emocinės pagalbos ne mažiau svarbu ir padėti vaikui susitvarkyti su tiesioginiais iššūkiais: skaitant, rašant ir mokantis. Šiame procese svarbu duoti daugiau laiko susitvarkyti su užduotimis, padėti laikytis stabilaus grafiko ir skatinti vaiko pasitikėjimą savimi. 

Apie konkretesnius žingsnius bei priemones skaitykite kitame skyriuje. 

Kaip gydoma disleksija?

Disleksijos išgydyti neįmanoma, nes ji laikoma ne liga, o specifiniu mokymosi sutrikimu. Tačiau kuriant saugią ir struktūruotą aplinką vaikui, galima palengvinti jos pasekmes, bei mokyti prisitaikyti prie šio sutrikimo.

Disleksijos gydymo būdai 

Iš savo profesinės praktikos galime patarti, kad geriausia su vaiku dirbti dvejomis kryptimis: sutrikusių kognityvinių funkcijų lavinimu ir multisensoriniu mokymu, vedamu kompensacinėmis priemonėmis. 

Sutrikusių sensorinių ir motorinių funkcijų lavinimas

Nors tikslūs simptomai labai priklauso nuo kiekvieno disleksijos atvejo, vaikams, turintiems šį sutrikimą, taip pat gali būti sunkiau atlikti tikslių judesių reikalaujančias užduotis. Tai susideda ir iš sensorinių (jutimo, matymo, klausos) ir motorinių funkcijų (judesio) neišvystymo. Todėl dirbant su specifinių mokymosi sutrikimų turinčiu vaiku būtina lavinti šias funkcijas – teigiami rezultatai pagerins visus jo gyvenimo aspektus. 

Tai daroma įvairiais pratimais ir žaidimais: 

• Žaidžiant ritminius žaidimus: plojant į ritmą, grojant būgnais.
• Gerinant balansą: stovint ant vienos kojos, darant jogos pozas.
• Darant smulkius, tikslius judesius: formuojant plasteliną, veriant karolius.
• Žaidžiant vizualinius žaidimus: sprendžiant labirintus, ieškant skirtumų tarp paveiksliukų.
• Darant garsinius pratimus: pataikymas į taktą ar toną balsu, garsų identifikavimas.

Multisensorinis mokymas ir kompensacinės priemonės

Multisensorinis mokymas – tai mokymas priemonėmis, padedančiomis vaikui priimti informaciją alternatyviais būdais, kurie leidžia naudoti kelias jusles, ne tik regą skaitymui. Egzistuoja ir kompensacinės priemonės, nebūtinai naudojančios daugiau nei vieną juslę, tačiau taip pat padedančios specifinių mokymosi sutrikimų turintiems moksleiviams. Štai keli veiksmingi pavyzdžiai:

• Audio knygos. Jų klausymas vietoje tradicinio skaitymo gali padėti vaikui efektyviau įsisavinti informaciją ir įsijausti į knygos turinį, nestringant už pačio skaitymo proceso. 
• Kompiuteriai. Kompiuterio naudojimas ir namuose, ir mokykloje palengvina rašymo procesą ir dėl to vaikas nejaučia tiek spaudimo dėl taisyklingos rašybos. 
• Individualus darbo tempas. Leiskime prie mokslų užtrukti ilgiau. Laiko terminai, standartiškai skiriami tos klasės ar amžiaus vaikams gali kelti stresą disleksiją turinčiam vaikui, kadangi jis natūraliai užtrunka daugiau laiko skaitydamas ar rašydamas. 
• Ribotos informacijos pateikimas. Pateikiant informaciją mažesniais kiekiais, saugome besimokantį vaiką nuo išsiblaškymo, geriname koncentraciją. 
• Didesnio šrifto knygos su didesniais tarpais tarp eilučių. Vizualiai išryškintas tekstas specialiai disleksiją turintiems skaitytojams pagreitina skaitymo tempą, gerina turinio supratimą. 
• Mokytojo padėjėjas klasėje. Tai darbuotojai, kurių darbas yra padėti mokytojui paruošti mokymosi priemones ir inventorių, kurti saugią aplinką specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems moksleiviams, bei padėti jiems įsitraukti į ugdymo procesą ar iškilus kitiems poreikiams. Pasidomėkite, ar jūsų ugdymo įstaiga turi tokius specialistus. 

Lietuviškai skaitantis rašiklis. Viena naujausių inovacijų šioje srityje yra išmanusis lietuviškai skaitantis rašiklis, kuris gali garsiai perskaityti ir spausdintą, ir ranka rašytą tekstą, taip pat išversti jį iš 60 kalbų. Su tokiu rašikliu vaikui nebereikia klausti suaugusiojo kaip perskaitomi specifiniai žodžiai. Tai puikus būdas suteikti daugiau iniciatyvos disleksiją turinčiam vaikui ir gerinti jo pasitikėjimą savimi.

Šios priemonės yra tik keli pavyzdžiai, kurie mūsų praktikoje turi teigiamą efektą disleksiją turinčių vaikų mokymosi rezultatams. Kad rastumėte tas priemones, kurios atlieps jūsų vaiko individualius poreikius, raginame pasitarti su kvalifikuotu specialistu. 

Nors vaikui pradėjus mokyklą tampa sunku suderinti šias dvi kryptis dėl stipriai didėjančio mokymosi krūvio, tai turėtų būti siekiamybė užtikrinant, kad jūsų vaikas turėtų visas įmanomas priemones susitvarkyti su jam keliamais iššūkiais. 

Disleksijos diagnozė – ne pabaiga

Svarbu žinoti, kad disleksija nėra beviltiškas nuosprendis. Ją turintys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, supratę kas ji yra ir kaip palengvinti sau sunkias užduotis alternatyviomis priemonėmis. Disleksija netgi gali tapti motyvacija siekti daugiau. Ar žinojote, kad Albertas Einšteinas turėjo disleksiją? Negana to, pasak BBC vykdyto mokslinio tyrimo, 40% savo verslus Didžiojoje Britanijoje įkūrusių milijonierių turi disleksiją (BBC, 2003). 

Nuoširdžiai tikimės, kad šis straipsnis jus nuramins ir padės suprasti, kad disleksija ne tokia baisi, kaip gali pasirodyti. Šiais laikais turime daugiau priemonių pažinti, prisijaukinti ir apeiti disleksiją nei bet kada anksčiau. 

Ateikite į konsultaciją su mumis, kurioje galėsime atsakyti į visus jūsų klausimus, kartu įvertinsime specifinį jūsų atvejį, bei nustatysime pirmuosius žingsnius ką daryti toliau: 

Registruotis individualiam įvertinimui su spec. pedagogu

DUK

Kodėl išsivysto disleksija?

Disleksija dažniausiai išsivysto dėl paveldėjimo. Maždaug 70% disleksijos atvejų yra paveldėti (Erbelli, Rice ir Parachinni, 2021), dažniausiai per vyriškąją liniją. Taip pat disleksija gali būti sukelta įvykių ankstyvojo vaiko vystymosi metu (prieš ir po gimdymo, ar gimdymo metu). Disleksiją turintys asmenys dažnai turi silpnesnes sinapses (jungtis) tarp neuronų, esančių kairiojo pusrutulio kalbos apdorojimo tinkluose. Tai lemia lėtesnį informacijos perdavimą tarp sričių, atsakingų už garsų, raidžių ir žodžių atpažinimą.

Ar disleksiją gali turėti ir suaugusieji, ar tik vaikai?

Disleksiją gali turėti ir suaugusieji, ir vaikai. Kadangi disleksijos neįmanoma išgydyti, atrasta vaikystėje ji lieka visam gyvenimui. Tačiau suaugusiųjų disleksiją sunkiau pastebėti, kadangi ją turintys, tačiau niekada nediagnozuoti žmonės išmoksta ją kompensuoti ar apriboti savo skaitymą ir rašymą.

Ar disleksija paveldima?

Taip, disleksija yra paveldima. Jei disleksiją turi vienas iš tėvų, vaiko disleksijos paveldėjimo rizika padidėja dukart. Jei disleksija diagnozuota abiems vaiko tėvams, yra beveik 100% tikimybė, kad vaikas ją paveldės. Nors dažniausiai disleksija paveldima, ji taip pat gali būti sukelta ankstyvojo vaiko vystymosi metu dėl traumų ar gimdymo komplikacijų.